- prieštari
- prieštarùs, prieštari̇̀ bdv.
.
.
prieštaringas — prieštarìngas, a adj. (1) 1. I kuris nuolat ginčija, prieštarauja, nesutinka: Buvai prieštaringu nasrams Viešpaties ir nesaugojai ano prisakymo Ch1Kar13,21. 2. kuriam būdingi prieštaravimai, prieštaraujantis, priešingas, skirtingas: Gandai,… … Dictionary of the Lithuanian Language
prieštaringas — prieštari̇̀ngas, prieštari̇̀nga bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prieštaringa — prieštari̇̀ngas, prieštari̇̀nga bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prieštaringai — prieštari̇̀ngai prv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
prieštarus — prieštarùs, prieštari̇̀ bdv … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas